Šiandien smalsaujame kaip mūsų klubo žaidėjams sekasi žaisti žolės riedulį užsienio klubuose. Giedrė Kvilonaitė, Žuvėdros klubo merginų komandos kapitonė, sutiko pasidalinti savo įspūdžiais iš lietingos, bet pavasariu alsuojančios Anglijos, kurioje ji žaidžia mūsų visų taip mylimą žaidimą už universiteto komandą. Na, Giedre, kaip gi tau ten sekasi? 

-Papasakok mums, koks buvo pirmasis įspūdis susipažinus su savo (nauja ir tikimės laikina) komanda? 

-Anglija žolės riedulio srityje pasaulio reitinguose papuola į stipriausių riedulio šalių 10tuką. Dėl šios priežasties tikėjausi pakankamai aukšto lygio riedulio. Deja, pirmą kartą pamačiusi miesto, kuriame gyvenu, Vusterio, komandą, teko šiek tiek nusivilti, o gal ir pasidžiaugti, kad lygis būtent čia nėra aukštas. Gerai, kad žaidžiu ne už miesto, o už pirmą Universiteto komandą (komandos yra dvi: pirmoji – stiprioji ir antroji, kurioje žaidžia nemažai tik į Universitetą įstojusių naujokių), kuri yra aukštesnio lygio. 

Vusterio Universitoto pirmoji komanda.
Nuotraukos autorinės teisės priklauso @suphotographer.
 

-Kokioje lygoje žaidžia tavo Universiteto komanda? 

-Lygis, kuriame žaidžiame – nėra aukštas. Paprasta Universitetų lyga ar kažkas panašaus, kuri vadinama BUCS. Tai yra Midlando 2A lyga, kuri nėra susijusi su tarpmiestinėmis varžybomis, kaip minėjau, tai Universitetų lyga. Mūsų kapitonė sakė, kad vertinant Anglijos mastu tai yra vidutinis šalies lygis, o Universitetų lygos atžvilgiu, tai yra pakankamai gerai. 

-Koks jūsų treniruočių ir varžybų grafikas? 

-Turime 3 treniruotes per savaitę: 1.kardio, 2.stiprumui, 3.aikštėje- taktiniai dalykėliai ir ištvermės visokie testukai. Treniruojames sporto salėje, kuri priklauso sporto centrui Universitete ir sporto Arenos sporto klube bei, žinoma, turime aikštę Universiteto teritorijoje. Sąlygos sportui tikrai puikios. Be to, kiekvieną trečiadienį vyksta varžybos. Dažniausiai vieną savaitę rungtyniaujame namuose, o kitą savaitę vykstame į kitą miestą (taip susipažinau su Notingamu, Oxfordu ir dar keliais mažesniais miesteliais).

-Ar tenka finansiškai prisidėti dalyvaujant treniruotėse ar varžybose? 

-Sąlygos čia yra tokios, kad jei nori dalyvauti varžybose turi susimokėti už draudimą. Suma nėra didelė, apie 30 svarų semestrui.

-Papasakok daugiau apie patį žaidimą: kas keisčiausia, įdomiausia arba tiesiog kitaip? 

-Žaidimo tipas, pobūdis, visiškai kitoks. Pirmiausiai, gal todėl, kad čia komanda susideda iš visiškai skirtingų asmenybių su skirtingomis patirtimis iš anksčiau (juk čia Universiteto komanda), bet tai savotiškai žavi - kiekviena su savomis idėjimos, pasiūlymais. Žaidimas visiškai kitoks nei Lietuvoje - čia labai daug individualaus žaidimo, labai daug žaidimo centrų, labai daug tackles (aut. dvikovų), kaip jie vadina, už kuriuos nedalinamos jokios baudos. Teisėjavimo lygis žemas arba tiesiog neįprastas, nes jie labai labai daug leidžia to, ko pas mus nėra, pavyzdžiui blokai, pasistumdymai ir panašiai. Tačiau, kas čia man labai patinka, tai atmosfera komandoje. Čia merginos nuolat palaiko viena kitą, nėra jokių pykčių. Jei suklydai, tiesiog atidirbk, kad ištaisytum savo klaidas, tiesiog nepasisekė tuo momentu. Labai vertinamos pastangos ir indėlis. Komanda manim patenkinta, o ir aš jaučiuosi gerai joje. Viena naujiena čia, nuolatinis feedback’as (aut. tai kaip asmeniškas kiekvienos žaidėjos sužaistų varžybų aptarimas) iš komandos narių, trenerių. Prieš kiekvienas varžybas turim motyvacines kalbas iš trenerio, kapitonės. Po rungtynių sulaukiame atgarsių taip pat. Viskas visuomet skamba maždaug: Jūs dirbot puikiai, nusipelnės pergalės ir bla bla. Bet tai šaunu.
 

Linksmosios Vusterio merginos.
Klubo archyvo nuotrauka.

-Skamba smagiai, bet juk turi būti kažkas, kas nepatinka? 

-Kas labiausiai nepatinka, tai ankstyvos kardio ir stiprumo treniruotės. Labai jau anksti keltis: pirmadienį - 8:00h treniruotė, o penktadienį - 7:00h.  Taip pat, skiriasi ir treniruočių aikštėje pobūdis. Dažniausiai apšylam ir tada gaunam kokį nors ištvermės bėgimuką (vargina :D ), o tuomet dirbam su 1-2 taktiniais pratimais (pakankamai ilgai ir kartais darosi nuobodu), bet ką padarysi. Mėgaujuosi buvimu čia ir stengiuosi pasiimti geriausia.

Ačiū, Giedre!

 Sėkmės tau rungtyniaujant ir mėgaujantis šiltu pavasariu. Laukiam sugrįžtant ir parsivežant visą geriausią patirtį atgal į Lietuvą :)