Didžioji dalis Žuvėdros klubo sportininkų mėgaujasi vasara ir poilsiauja iki naujo sezono pradžios rudenį, tačiau keliems Žuvėdros klubo vaikinams, tarp jų ir šį kartą mūsų kalbinamam Povilui Lakštauskui, vasara yra intensyvus pasiruošimo Europos jaunimo čempionatui laikas. Šių metų sezone Povilas buvo neįveikiamas - jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vyrų B diviziono žaidėju, geriausiu Lietuvos U-18 turnyro žaidėju, žarstė įvarčius Lietuvos vyrų A diviziono čempionate, kartu su komanda parsivežė aukso medalį iš Europos klubų čempionato Kopenhagoje ir dabar yra vienas pagrindinų Lietuvos U-18 rinktinės komandos ramsčių! Straipsnyje kviečiame paskaityti, kaip Povilas atsidūrė žolės riedulio šeimoje, kokie yra ateities planai ir kokiomis nuotaikomis gyvena prieš kelionę į Europos čempionatą.
Povilas Lakštauskas.
A.Pliadžio nuotraukos
- Labas, Povilai! Prisimename, kad pradėjai žolės riedulį žaisti būdamas dar visai mažas. Papasakok mums, kaip atėjai į šią sporto šaką, kokie buvo pirmieji įspūdžiai?
- Pradėjau žaisti žolės riedulį prieš kokius 8-9 metus. Inga lankė (aut.pastaba - Lietuvos žolės riedulio teisėja) ir mama sugalvojo, kad ir mane reikėtų nuvesti pabandyti. Nepamenu nei kaip man sekėsi, nei kas atsitiko, kad pasilikau, tik tai, kad man tai atrodė tikrai labai sunkus žaidimas.
- O kas buvo tavo pirmasis treneris?
- Pirmasis treneris buvo ir vis dar yra - Artūras Macijauskas. Visą laiką žaidžiau už Žuvėdros klubą.
- Ką tau reiškia Žuvėdros klubas ?
- Žuvėdros klubas man reiškia daug. Tai labai draugiškas kolektyvas, kuris jau tapo mano tikra šeima.
Treniruotės akimirka
- Kaip į tavo laisvalaikį žolės riedulio aikštelėje žiūri draugai ir artimieji?
- Mano draugai reaguoja gerai, patys kartais ateina į aikštelę pabandyti pažaisti. Daug draugų taip pat sportuoja. Mano mama labai džiaugiasi, kad atidavė mane būtent į šią sporto šaką.
- Esi puikus žaidėjas ir mums norėtųsi, kad riedulyje liktum ilgam. Ar nepagalvoji ir apie trenerio karjerą?
- Tiesą pasakius, norėčiau sieti savo ateitį ir gyvenimą su žolės rieduliu ir trenerio darbu. Būtų pasaka, jei būčiau žolės riedulio treneris Žuvėdros klube.
- Povilai, bet tavo žaidimas neapasiriboja tik klubu. Sakyk, o koks jausmas žaisti už Lietuvos rinktinę? Kada pradėjai atstovauti Lietuvą?
- Pirmą kartą už Lietuvos jaunių rinktinę iki 16 metų amžiaus žaidžiau prieš 3 metus. Nacionalinėje Lietuvos rinktinėje debiutavau praėjusiais metais (aut.pastaba - 2017). Puikiai pamenu pirmąsias rungtynes - nepakartojamas jausmas per pirmas rungtynes buvo įmušti įvartį ir baigti varžybas lygiosiomis 1:1.
Rungtynės dėvint Lietuvos rinktinės marškinėlius
- Įspūdinga! O gal prisimeni dar kokių pergalių, kurios tau buvo labai svarbios?
- Buvo du tikrai labai įsimintini laimėjimai. Vienas - Lenkijoje, kai turnyre laimėjome pirmąją vietą. Buvo labai sunkios rungtynės ir taip iškovota pergalė buvo labai džiugi. Kitas - Danijoje, kai Europos klubų čempionate su Žuvėdros klubu laimėjome pirmąją vietą. Tokie laimėjimai motyvuoja judėti pirmyn.
- Išduok mums ir tą slaptą svajonę, kokio pasiekimo norėtum savo riedulio karjeroje?
- Žaisti aukščiausiame Europos čempionato divizione su Žuvėdros klubu/Lietuvos rinktine. Tokia nedidelė svajonė (aut. pastaba - juokiasi).
- Domiesi, stebi aukščiausio diviziono čempionatus?
- Taip, kai vyksta aukščiausio diviziono čempionatai ar pasaulio lygos rungtynės, visada stebiu. Ir kitiems patariu, nes galima daug ko išmokti.
Lietuvos U-18 rinktinė
Ačiū Povilai, kad pasidalinai savo istorija. Paskutinis klausimas prieš išvykstant į Europos klubų čempionatą Turkijoje - kokios prognozės?
- Labai norėčiau, kad kolektyvas būtų kaip vienas kumštis. Kai komanda kartu, tada visus varžovus įmanoma nugalėti. Labai tikiuosi pirmos vietos.
To mes ir norėtume palinkėti! Dar šiek tiek sėkmės ir toliau siekti tik pačių aukščiausių rezultatų!
Džiaugiamės ir didžiuojamės.
