Viktoras - visada pasiekiamas, tylus angelas sargas, besirūpinantis Žuvėdros klubo vaikinų ir merginų sveikata. Jam nekartą buvo patikėtos sunkios užduotys - ne tik pagydyti fizines ligas, bet ir išklausyti, paguosti po pralaimėjimų ar raminti džiaugsmo laviną po laimėjimų. Viktoras taip pat yra Žuvėdros klubo vaikinų komandos narys ir priklauso klubo aktyvui. Nors jis veikia tyliai, mes nusprendėme jį pakamantinėti ir sužinoti, kaip Viktoras atsidūrė mūsų klubo gretose ir kokiomis nuotaikomis gyvena pasitinkant 2018 metus!

Žuvėdros klubo kineziterapeutas - Viktor Tarasov. 

Labas Viktorai! 

Mums buvo smalsu, kokia gi tavo istorija - kada ir kodėl pradėjai žaisti žolės riedulį? 

Jeigu atmintis manęs neapgauna, žolės riedulį pradėjau lankyti būdamas 14 (o gal 15?) metų amžiaus. Klasiokai pasikvietė mane kartu į treniruotę pas pirmąjį klubo trenerį - S. Gavrilov. Dar dabar atsimenu savo pirmą treniruotę - ji vyko Žvėryno mikrorajone. Treneris davė lazdą ir kamuoliuką, padėjo kamuoliuką ant žemės ir aš bandžiau jį valdyti. Treniravomės ant asfalto. Man patiko ir nuo tada treniravausi iki dvyliktos klasės. Dvyliktoje klasėje nusprendžiau padaryti pertrauką, nes reikėjo skirti daugiau laiko mokslams. Po studijų grįžau atgal į Didijį sportą. Po pertraukos mane pradėjo treniruoti ir iki šiol treniruoja treneris A.Macijauskas. Pagal mano paskaičiavimus, Žuvėdros klubui priklausau apie 10 metų.  

Žaidybiniai momentai

Kada nusprendei, kad norėtum būti kineziterapeutu? Tau tenka daug dirbti su klubo žaidėjais. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti būnant klubo kineziterapeutu? 

Jau būdamas 11 klasėje žinojau, kad norėsiu studijuoti kažką susijusio su medicina. Tikrai nežinojau, kad tapsiu kineziterapeutu. Įstojęs mokytis nevisai supratau, kas tai per mokslas. Pirmus metus šiek tiek blaškiausi, tačiau bėgant laikui man pradėjo patikti tai, ką mokausi. Džiaugiausi, kad galima įgytas mokslo žinias pritaikyti praktiškai. Ypatingai, kad tai galiu panaudoti savo mėgstamoje sporto šakoje. Smagu būti klubo kineziterapeutu, padėti ar suteikti konsultaciją klubo žaidėjams. Didžiausi iššūkiai būna tada, kai klubas išvažiuoja į Europos čempionatą. Pirmiausia reikia gerai paruošti vaistinėlės turinį, nes nežinai, kas gali nutikti. Kiekvienas nukritimas, susidūrimas, kojos nyktelėjimas priverčia pašokti nuo suoliuko ir jau būti pasiruošusiam bėgti į aikštę. Čempionato metu būna labai sunkūs vakarai bandant atstatyti žaidėjų jėgas ir fizinę būklę. Labai malonu, kai mano pastangos nenueina veltui ir čempionato metu matosi rezultatai. Man didelė garbė būti Žuvėdros klubo „seselium“. (Autoriaus pastaba: Viktorą seseliumi vadina Žuvėdros klubo merginų komanda). 

Slapti archyvai iš pirmųjų žingsnių moksluose. 

Ką tau reiškia Žuvėdros klubas? Ko palinkėtum mūsų klubo nariams kitąmet? 

Žuvėdros klubas mano gyvenime užima nemažai vietos. Tai - antrieji mano namai. Aš visapusiškai bandau padėti Žuvėdrai tiek treniruočių metu, tiek ir už jų ribų, todėl dažnai paburbu, bandau kažką paaiškinti žaidėjams, priminti, kad svarbu rūpintis savo sveikata ir fizine būkle. Nors kartais tai jums ir nepatinka, aš nenustosiu to daryti, nes kiekvienas klubo narys man yra labai svarbus. Kitiems metams linkiu visiems sveikatos, kuo mažiau traumų, kovingumo, vieningumo, pergalių ir AUKSO medalių! Treneriams ir klubo delegacijai norėčiau palinkėti nepalūžti sunkiais momentais. Visi kartu esame tikrai stiprūs. 

...kai reikia bėgti į aikštelę. 

Ačiū Viktorai! Už tai, kad pasidalinai savo mintimis bei tai, kad mus saugai ir tiek daug laiko ir pastangų skiri Žuvėdros klubui. Mes tai labai vertiname!